- pavergėjas
- pavergė́jas, -a smob. (1) DŽ, NdŽ, pavergė̃jas, -à (4) KŽ 1. Rtr kas pavergia, atima kam laisvę, užkariauja: Jų pasekėjai tampa daugnoriais ir kitų pavergėjais Vd. Dar nė vienas, net eilinis prūsas nėra vedęs krikščionės vokietės, savo tautos pavergėjos! J.Gruš. | prk.: Tie žaliūkai gamtos pavergėjai visi prie tos progos (= ta proga) rimtais nešypsančiais veidais Vaižg. 2. prk. kas patraukia, užvaldo: Geismas, kurs turėtų būti valios tarnas, ją apkalia ir yra jos pavergėjas Vd. \ vergėjas; pavergėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.